Menų istorija

  • III klasė
  • Naudotojo vadovas
  • Bendroji programa
  • Bendroji programa
  • Naudotojo vadovas
Pereiti prie turinio

III klasė

Pagrindiniai meno istorijos laikotarpiai

Mokymosi objektai

Seniausios pasaulio civilizacijos

Antikinis menas

Ankstyvosios krikščionybės menas

Viduramžių epocha

Renesansas

Barokas

Klasicizmas

Romantizmas

Realizmas

Impresionizmas

Postimpresionizmas

Secesija

Simbolizmas

XX a. menas

Dabartinis menas

Užduotys

Kūrybinė užduotis

Probleminių situacijų analizės užduotis

Mokymosi proceso prasmės klausimai

Sąvokos

Šaltiniai

Pagrindinės meno rūšys

Mokymosi objektai

Meno rūšys ir jų klasifikavimas

Vizualieji menai

Šiuolaikinis menas

Atlikimo (arba scenos) menai

Literatūra

Užduotys

Kūrybinė užduotis

Probleminių situacijų analizės užduotis

Mokymosi proceso prasmės klausimai

Sąvokos

Šaltiniai

Seniausios pasaulio civilizacijos iki mūsų eros

Mokymosi objektai

Mesapotamija

Persija

Egiptas

Indija

Kinija

Japonija

Amerika

Afrika

Užduotys

Kūrybinė užduotis

Probleminių situacijų analizės užduotis

Mokymosi proceso prasmės klausimai

Sąvokos

Šaltiniai

Antikinis menas (Antikinė Graikija)

Mokymosi objektai

Kretos-Mikėnų kultūros paveldas

Antikinės Graikijos meno istorinis kontekstas ir periodai

Antikinės Graikijos architektūra ir dailė

Graikų teatras (vaidybos menas) ir muzika

Antikinės Graikijos gyventojų apranga

Antikinės Graikijos architektūros ir meno įtaka

Užduotys

Kūrybinė užduotis

Probleminių situacijų analizės užduotis

Mokymosi proceso prasmės klausimai

Sąvokos

Šaltiniai

Antikinis menas (Antikinė Roma)

Mokymosi objektai

Antikinės Romos meno ištakos

Antikinės Romos meno periodai

Antikinės Romos architektūra ir dailė

Romėnų teatras ir muzika

Antikinės Romos gyventojų apranga

Antikinės Romos architektūros ir meno svarbiausi pasiekimai

Užduotys

Kūrybinė užduotis

Probleminių situacijų analizės užduotis

Mokymosi proceso prasmės klausimai

Sąvokos

Šaltiniai

Ankstyvosios krikščionybės menas

Mokymosi objektai

Ankstyvosios krikščionybės meno laikotarpiai

Ryškiausios ankstyvosios krikščionybės asmenybės

Ankstyvosios krikščionybės architektūra

Ankstyvosios krikščionybės architektūra: krikštyklos, koplyčios, mauzoliejai

Ankstyvosios krikščionybės simboliai

Ankstyvosios krikščionybės dailė

Ankstyvosios krikščionybės muzika

Ankstyvosios krikščionybės architektūros ir meno reikšmė

Užduotys

Kūrybinė užduotis

Probleminių situacijų analizės užduotis

Mokymosi proceso prasmės klausimai

Sąvokos

Šaltiniai

Viduramžių epocha

Mokymosi objektai

Bizantiškasis stilius

Romanika

Gotika

Viduramžių muzika

Viduramžių teatras

Užduotys

Kūrybinė užduotis

Probleminių situacijų analizės užduotis

Mokymosi proceso prasmės klausimai

Sąvokos

Šaltiniai

Renesansas

Mokymosi objektai

Kas gimė, o kas atgimė Italijos Renesanse?

Menininko asmenybė ir statusas visuomenėje.

Italijos Renesanso periodizacija, svarbiausi menininkai ir jų kūriniai.

Kur dingo moterys menininkės?

Renesanso menas Lietuvoje

Užduotys

Kūrybinė užduotis

Probleminių situacijų analizės užduotis.

Mokymosi proceso prasmės klausimai.

Sąvokos

Šaltiniai

Barokas ir vėlyvosios jo transformacijos

Mokymosi objektai

Baroko susiformavimo sociokultūrinės prielaidos

Bendrieji baroko bruožai mene ir architektūroje

Ankstyvojo baroko pavyzdžiai mene ir architektūroje

Brandžiojo baroko pavyzdžiai mene ir architektūroje

Vėlyvojo baroko (rokoko) pavyzdžiai mene ir architektūroje

Baroko menas ir architektūra Lietuvoje

Užduotys

Kūrybinė užduotis

Probleminių situacijų analizės užduotis

Mokymosi proceso prasmės klausimai

Sąvokos

Šaltiniai

Klasicizmas

Mokymosi objektai

Klasicizmo ištakos ir kontekstas

Klasicistinio meno bruožai

Klasicizmo pavyzdžiai architektūroje

Klasicizmo pavyzdžiai tapyboje ir skulptūroje

Klasicizmas Lietuvoje

Užduotys

Kūrybinė užduotis

Probleminių situacijų analizės užduotis

Mokymosi proceso prasmės klausimai

Sąvokos

Šaltiniai

Romantizmas

Mokymosi objektai

Romantizmo pradžia ir F. Gojos kūryba

Romantizmas Prancūzijoje

Romantizmas Vokietijoje

Romantizmas Anglijoje

Romantizmas Lietuvos dailėje

Užduotys

Kūrybinė užduotis

Probleminių situacijų analizės užduotis

Mokymosi proceso prasmės klausimai

Sąvokos

Šaltiniai

Realizmas

Mokymosi objektai

Realizmo bruožai ir jų raiška dailėje.

Realizmas Prancūzijoje ir G. Kurbė kūrybos novatoriškumas

Realizmas Prancūzijoje ir Ž. F. Milė kūryba

Barbizono mokykla

Realizmas Lietuvos dailėje

Užduotys

Kūrybinė užduotis

Probleminių situacijų analizės užduotis

Mokymosi proceso prasmės klausimai

Sąvokos

Šaltiniai

Titulinis Temos Sąvokos

Sąvokos

Amfiteatras – ratu, pusračiu ar elipse kylančiomis eilėmis išdėstytos žiūrovų vietos aplink centrinę areną.

Arka – angą dengianti lenkta konstrukcija, dažniausiai sudaryta iš pleištinės formos blokų, iš šonų atremta į atramas.

Atelana – (lot. Atellana fabula; pagal Atelos miesto vardą), romėnų komedijos rūšis, jos turinys – improvizuotos buities scenos, veikėjai – keturios kaukės: Makas (kvailys), Bukonas (plepys ir rajūnas), Papas (senis) ir Dosenas (kuprotas sukčius).

Atrijus (atrium) – svarbiausioji romėnų gyvenamojo namo patalpa su anga stoge (kompluvijus) ir keturkampi baseinu (impluvijus).

Aulas – (gr. aulos) senovės graikų muzikos pučiamasis instrumentas, nendrės vamzdelis su dvigubu liežuvėliu, turintis 5 ar daugiau skylučių.

Bazilika (romėnų bazilika) – teismo salė, kurią sudaro aukšta, viršutinių langų apšviesta centrinė nava ir abipus jos esančios žemesnės šoninės navos su apsidėmis arba eksedromis teisėjų vietoms.

Forumas – romėnų miesto aikštė, pasaulietinio gyvenimo centras, kuriame būna šventyklos bazilika, biblioteka ir kt. visuomeniniai pastatai.

Frigidarijus (it. frigidarium) – šaltoji romėnų termų maudykla.

Frizas – dekoratyvinė horizontali juosta, juosianti pastato eksterjerą arba interjerą, taikomosios dekoratyvinės dailės dirbinį.

Frontonas – (pranc. fronton, it. frontone) – trikampė ar pusapvalė viršutinė pastato fasado (kai kada durų, lango) dalis, būdinga klasikinei architektūrai ir iš jos kilusiems stiliams.

Hipogėjai – (lot. hipogeos) požeminiai kapai-rūsiai, valdovų ir didikų laidojimo statiniai, iškasti žemėje arba uolose.

Histrionas – (lot. histrio – aktorius) senovės Romos aktorius profesionalas, buvo kilę iš vergų, turėjo mažai pilietinių teisių, už blogą vaidybą galėjo būti viešai išplaktas, net nužudytas.

Kaldarijus (it. caldarium) – senovės romėnų pirčių karštų maudyklų patalpa. Joje dažniausiai buvo karšto ir drungno vandens maudyklės.

Kaneliūras – negilūs išilginiai kolonos ar piliastro grioveliai.

Kupolas – pusrutulio, elipsės, parabolės ar panašaus pavidalo skliautinis denginys, dažniausiai iškilęs virš stogo kraigo.

Mimas – (gr. mimos – aktorius) trumpas vaidinimas senovės graikų ir romėnų miestų aikštėse ar namuose, kartais turintis šokio ir dainelių elementų, paremtas kasdienybės stebėjimu ir gebėjimu ją pamėgdžioti.

Metopa – dorėniško orderio frizo elementas: kvadratinė arba stačiakampė akmens plokštė tarp triglifų. Dažniausiai puošta reljefais, kai kada – tapyba.

Orderis – architektūrinė kompozicija – pastato laikančioji konstrukcija, susidedanti iš kolonų ir antablemento. Pasižymi moduliais pagrįstomis proporcijomis, standartizuotomis detalėmis. Senovės Graikijoje susiformavo dorėninis, jonėninis ir korintinis, senovės Romoje – toskaniškas ir kompozitinis.

Palestra – senovės graikų ar romėnų pastatas sporto treniruotėms.

Peristilas – atvira kolonada, apsupanti pastatą ir vilos kiemą.

Kapitelis – (lot. capitellium – galvutė) – kolonos, pilioriaus arba piliastro viršutinė dalis, remianti arką arba antablementą.

Piliastras – vertikalus stačiakampio ar daugiakampio skerspjūvio sienos iškyšulys, susidedantis iš bazės, liemens ir kapitelio.

Portikas – dengta kolonada, sujungta su pastatu, sudaranti pastogę įėjimui arba prieangiui.

Pozzolana – taip vadinamas romėniškas betonas, cementas, gaminamas iš smulkinto tufo, travertino, plytų ar marmuro. Šis mišinys prisidėjo prie naujų architektūrinių formų evoliucijos, naudotas Panteone, Karakalos pirtys Romoje ir kt.

Skliautas – erdvinis išgaubtas laikantysis denginys. Laiko ir perkelia į atramas (pamatus, sienas, kolonas, stulpus) vertikalias (gniuždymo) ir horizontalias (skėtimo) jėgas. Būna įvairių formų – cilindrinis, kryžminis, kupolinis, burinis ir t. t.

Tepidarijus (lot. tepidus – švelnus)– senovės Romos pirtyse vidutiniškai šilta patalpa.

Terakota – (it. terracotta – degta žemė) kietas, neglazūruotas degtas molis, naudojamas puošybiniams gaminiams, čerpėms, grindų plytelėms.

Termos – tai viešoji pirtis, maudymosi statinių ir įrenginių kompleksas (sporto, poilsio pramogų ir kt. statiniai).

Triglifas – dorėniško orderio frizo elementas: stačiakampė akmens plokštė su vertikaliais grioveliais, skaidančiais ją į 3 ar 4 dalis.

Vila – prašmatni romėnų užmiesčio vasaros rezidencija su gyvenamaisiais ir ūkiniais pastatais, sodais, baseinais.

Mokymosi proceso prasmės klausimaiŠaltiniai
Pranešk apie klaidą
Nuoroda į priemonę „Next Generation EU“
Nuoroda į Nacionalinės švietimo agentūros svetainę
Nuoroda į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos svetainę
Nuoroda į „EdTech” svetainę