Sąvokos

Animalistinis žanras – tai kūriniai vaizduojantys gyvūnus (žvėris, gyvulius, paukščius).

Nacionalinis romantizmas – XIX a. pabaigos–XX a. pirmos pusės meninis judėjimas, anksčiau vadintas neoromantizmu. Nacionalinis romantizmas susijęs su nacionalinės savimonės brendimu, tautiniais sąjūdžiais, tuo laiku kilusiais Vidurio, Šiaurės ir Rytų Europos kraštuose. Nacionalinis stilius naudojo simbolizmui, art nouveau, postimpresionizmui, realizmui, art deco, regionalizmui būdingas raiškos priemones. Dailėje vertinti nacionalinės istorijos įvykiai, legendos, kultūros puoselėtojų portretai, gimtinės peizažai. Idealizuota bajoriškoji praeitis. Architektūroje lokalios raiškos ieškota interpretuojant baroko formas, medinę architektūrą, tautodailės motyvus.

Paryžiaus Salonas – tai periodinė naujausių dailės kūrinių paroda Prancūzijoje. 1667 tokias ekspozicijas pradėjo rengti Karališkoji tapybos ir skulptūros akademija Paryžiuje. Iš pradžių juose galėjo dalyvauti tik Karališkosios tapybos ir skulptūros akademijos nariai, nuo 1791 – ir kiti žiuri patvirtinti dailininkai. Parodose propaguoti klasicizmo principai, vėliau – akademistinė dailė.

Pastoralinė scena – poetizuotas kraštovaizdis su piemenų ar kitomis figūrėlėmis. Būdinga idealizavimas, pakilus, melancholiškas ar sentimentalus interpretavimas.

Pastozinis potėpis – tirštas, faktūriškas potėpis.

Replika – originalui artimas dailės kūrinio pakartojimas. Nuo originalo gali skirtis formatu, kai kuriomis detalėmis, technika.

Stafažas – smulkios žmonių arba gyvūnų figūrėlės peizaže, pagyvinančios ir paįvairinančios kraštovaizdį.

Žanru – vadinama teminė vienovė, būdinga vaizduojamosios dailės kūriniams.

Skiriami tokie žanrai: istorinis (mitologija, alegorija, religija, istoriniai įvykiai, batalinės scenos), portreto, peizažo, natiurmorto, buitinis ir animalistinis.