Menų istorija

  • III klasė
  • Naudotojo vadovas
  • Bendroji programa
  • Bendroji programa
  • Naudotojo vadovas
Pereiti prie turinio

III klasė

Pagrindiniai meno istorijos laikotarpiai

Mokymosi objektai

Seniausios pasaulio civilizacijos

Antikinis menas

Ankstyvosios krikščionybės menas

Viduramžių epocha

Renesansas

Barokas

Klasicizmas

Romantizmas

Realizmas

Impresionizmas

Postimpresionizmas

Secesija

Simbolizmas

XX a. menas

Dabartinis menas

Užduotys

Kūrybinė užduotis

Probleminių situacijų analizės užduotis

Mokymosi proceso prasmės klausimai

Sąvokos

Šaltiniai

Pagrindinės meno rūšys

Mokymosi objektai

Meno rūšys ir jų klasifikavimas

Vizualieji menai

Šiuolaikinis menas

Atlikimo (arba scenos) menai

Literatūra

Užduotys

Kūrybinė užduotis

Probleminių situacijų analizės užduotis

Mokymosi proceso prasmės klausimai

Sąvokos

Šaltiniai

Seniausios pasaulio civilizacijos iki mūsų eros

Mokymosi objektai

Mesapotamija

Persija

Egiptas

Indija

Kinija

Japonija

Amerika

Afrika

Užduotys

Kūrybinė užduotis

Probleminių situacijų analizės užduotis

Mokymosi proceso prasmės klausimai

Sąvokos

Šaltiniai

Antikinis menas (Antikinė Graikija)

Mokymosi objektai

Kretos-Mikėnų kultūros paveldas

Antikinės Graikijos meno istorinis kontekstas ir periodai

Antikinės Graikijos architektūra ir dailė

Graikų teatras (vaidybos menas) ir muzika

Antikinės Graikijos gyventojų apranga

Antikinės Graikijos architektūros ir meno įtaka

Užduotys

Kūrybinė užduotis

Probleminių situacijų analizės užduotis

Mokymosi proceso prasmės klausimai

Sąvokos

Šaltiniai

Antikinis menas (Antikinė Roma)

Mokymosi objektai

Antikinės Romos meno ištakos

Antikinės Romos meno periodai

Antikinės Romos architektūra ir dailė

Romėnų teatras ir muzika

Antikinės Romos gyventojų apranga

Antikinės Romos architektūros ir meno svarbiausi pasiekimai

Užduotys

Kūrybinė užduotis

Probleminių situacijų analizės užduotis

Mokymosi proceso prasmės klausimai

Sąvokos

Šaltiniai

Ankstyvosios krikščionybės menas

Mokymosi objektai

Ankstyvosios krikščionybės meno laikotarpiai

Ryškiausios ankstyvosios krikščionybės asmenybės

Ankstyvosios krikščionybės architektūra

Ankstyvosios krikščionybės architektūra: krikštyklos, koplyčios, mauzoliejai

Ankstyvosios krikščionybės simboliai

Ankstyvosios krikščionybės dailė

Ankstyvosios krikščionybės muzika

Ankstyvosios krikščionybės architektūros ir meno reikšmė

Užduotys

Kūrybinė užduotis

Probleminių situacijų analizės užduotis

Mokymosi proceso prasmės klausimai

Sąvokos

Šaltiniai

Viduramžių epocha

Mokymosi objektai

Bizantiškasis stilius

Romanika

Gotika

Viduramžių muzika

Viduramžių teatras

Užduotys

Kūrybinė užduotis

Probleminių situacijų analizės užduotis

Mokymosi proceso prasmės klausimai

Sąvokos

Šaltiniai

Renesansas

Mokymosi objektai

Kas gimė, o kas atgimė Italijos Renesanse?

Menininko asmenybė ir statusas visuomenėje.

Italijos Renesanso periodizacija, svarbiausi menininkai ir jų kūriniai.

Kur dingo moterys menininkės?

Renesanso menas Lietuvoje

Užduotys

Kūrybinė užduotis

Probleminių situacijų analizės užduotis.

Mokymosi proceso prasmės klausimai.

Sąvokos

Šaltiniai

Barokas ir vėlyvosios jo transformacijos

Mokymosi objektai

Baroko susiformavimo sociokultūrinės prielaidos

Bendrieji baroko bruožai mene ir architektūroje

Ankstyvojo baroko pavyzdžiai mene ir architektūroje

Brandžiojo baroko pavyzdžiai mene ir architektūroje

Vėlyvojo baroko (rokoko) pavyzdžiai mene ir architektūroje

Baroko menas ir architektūra Lietuvoje

Užduotys

Kūrybinė užduotis

Probleminių situacijų analizės užduotis

Mokymosi proceso prasmės klausimai

Sąvokos

Šaltiniai

Klasicizmas

Mokymosi objektai

Klasicizmo ištakos ir kontekstas

Klasicistinio meno bruožai

Klasicizmo pavyzdžiai architektūroje

Klasicizmo pavyzdžiai tapyboje ir skulptūroje

Klasicizmas Lietuvoje

Užduotys

Kūrybinė užduotis

Probleminių situacijų analizės užduotis

Mokymosi proceso prasmės klausimai

Sąvokos

Šaltiniai

Romantizmas

Mokymosi objektai

Romantizmo pradžia ir F. Gojos kūryba

Romantizmas Prancūzijoje

Romantizmas Vokietijoje

Romantizmas Anglijoje

Romantizmas Lietuvos dailėje

Užduotys

Kūrybinė užduotis

Probleminių situacijų analizės užduotis

Mokymosi proceso prasmės klausimai

Sąvokos

Šaltiniai

Realizmas

Mokymosi objektai

Realizmo bruožai ir jų raiška dailėje.

Realizmas Prancūzijoje ir G. Kurbė kūrybos novatoriškumas

Realizmas Prancūzijoje ir Ž. F. Milė kūryba

Barbizono mokykla

Realizmas Lietuvos dailėje

Užduotys

Kūrybinė užduotis

Probleminių situacijų analizės užduotis

Mokymosi proceso prasmės klausimai

Sąvokos

Šaltiniai

Titulinis Temos Sąvokos

Sąvokos

Alumnatas – (lot. alumnus – auklėtinis), dvasininkų kolegija, kurioje auklėtiniai buvo nemokamai išlaikomi ir mokomi.

Animalistinis žanras – (lot. animal – gyvūnas), kūriniai, vaizduojantys gyvūnus.

Antablementas – (pranc. entablement;  table – stalas, lenta), orderio elementas: horizontali perdanga, paremta kolonomis (puskolonėmis, piliastrais). Antablementą sudaro trys dalys: apatinė (architravas), vidurinė (frizas) ir viršutinė (karnizas).  

Arasas – (pranc. arras, it. arazzo), gobeleno technika išaustas audinys, turintis sudėtingą figūrinį siužetą biblinėmis, mitologinėmis ar istorinėmis temomis.

Arka – (lot. arcus – lankas), lanko pavidalo kreivinė konstrukcija, galais atremta į atramas. Arką sudaro: pėda (atrama), kakta (2 šoninės plokštumos), nugara (viršutinė išgaubta dalis), gomurys (apatinė įgaubta dalis), viršūnė (aukščiausia gomurio vieta), raktas (viršūnės akcentas), strėlė (aukštis nuo žemiausio gomurio taško iki viršūnės). 

Arkada – (pranc. arcade; vidur. lot. arcata), vienodų, tarpusavyje sujungtų, kolonomis, pilioriais ar stulpais paremtų arkų eilė.

Bastioninė pilis – gynybinių statinių kompleksas, kuriame puolamieji artilerijos smūgiai atremiami iš bastionų. Taisyklingo kvadratinio ar daugiakampio plano, su išsikišusiais bastionais kampuose, apsupta fosa ir pylimu.  

Bursa – (vidur. lot – bursa – piniginė), vid. amžių bendrabutis neturtingiems, valstybės ar labdarių išlaikomiems universiteto studentams.

Centriškieji pastatai – apskritimo, kvadrato, daugiakampio, elipsės, ovalo, lygiakraščio trikampio, graikiškojo kryžiaus plano statiniai. 

Frontonas –  (pranc. fronton, it. frontone, lot. frons), architektūros elementas, dengiantis ertmę tarp dvišlaičio stogo ir vainikuojamojo karnizmo.

Groteskas – ornamentas, kurį sudaro supinti arba sujungti augaliniai motyvai, architektūriniai fragmentai, vazos, medalionai, realių bei fantastinių gyvūnų pavidalai ir kt.

Horeljefas – reljefas, kurio plastinis vaizdas iškyla virš fono plokštumos daugiau negu per pusę vaizduojamų objektų apimties.

Hodegetrija (Kelrodė) – Dievo Motinos su Kūdikiu Jėzumi ikonografinis tipas. Dievo Motina vaizduota iki pusės (rečiau visu ūgiu), ant kairiosios (arba ant dešiniosios) rankos laikanti Kūdikį Jėzų, dešiniąja rodanti į jį, kaip amžinojo žmonijos išganymo kelią. 

Ikonografija – temų, siužetų, simbolių, emblemų, atributų, alegorijų ir personifikacijų vaizdavimo tradicija.

Ikonografinis tipas – nustatytas arba tradiciškai nusistovėjęs tam tikros temos ar siužeto vaizdavimas.

Kiaroskūro – (it. chiaro – šviesus + scuro – tamsus), tapybos raiškos priemonė: formų modeliavimas šviesos ir šešėlių kontrastais, jų tonų laipsniavimu.

Kolona – (lot. colophon), architektūros konstrukcinis ir dekoratyvinis elementas: vertikali apskrito skrespjūvio atrama, laikanti siją, antablementą, arką. Pagrindinės kolonos dalys: bazė (kartais jos gali nebūti), liemuo ir kapitelis.

Kontrapostas – (it. contrapposto – priešingas), žmogaus figūros komponavimo būdas, kai pečiai ir klubai šiek tiek pasukti į priešingas puses, liemuo atloštas atgal. Viena koja laiko viso kūno svorį, kita – laisva, sulenkta per kelį, liečia žemę pirštų galais, viena ranka nuleista žemyn, kitoje kas nors laikoma.

Krakeliūra – (pranc. craquelure – brėžis), tapyto paveikslo arba polichromuotos skulptūros dažų, lako, grunto įtrūkimas, įskilimas. Senėjimo krakeliūros atsiranda per ilgesnį laiką, kai gruntas ir dažų sluoksnis netenka atsparumo ir keičiantis temperatūrai bei drėgnumui pradeda skilinėti.

Kupolas – (it. cupola, lot. cupala – statinaitė), uždaras taurės pavidalo skliautas. Kupolas būna pusrutulio (sferinis, suplotasis), elipsės, parabolės (ištęstasis), aštraus lanko, svogūno (svogūninis) ir kt. formų.

Miniatiūra – mažo formato tapytas paveikslėlis.

Nava – (it. nave, lot. navis – laivas), bažnyčios vidaus erdvė tarp presbiterijos ir prienavio. Būna viena vientisa arba dvi, trys, penkios, retai – septynios navos, atskirtos lygiagretėmis atramų (piliorių, stulpų, kolonų) arba arkadų eilėmis.

Noviciatas –  (lot. novicius – naujokas), katalikų vienuolyne – novicijų patalpos.

Orderis – (vok. order, lot. ordo – tvarka, eilė), architektūros konstrukcija, kurios elementai tarpusavyje susieti modulių sistema ir pasižymi proporcijų ir bei puošybos vientisumu. Pagrindinės orderio dalys: stereobatas, kolona ir antablementas. 

Orderis (dorėninis) – architektūrinio orderio rūšis, susiformavusi 6 a. pr. Kr. senovės Graikijoje, dorėnų šventyklose; ankstyviausia orderio rūšis. Masyvus, monumentalių proporcijų, griežtų formų, be puošybos. 

Orderis (jonėninis) – architektūrinio orderio rūšis, susiformavusi 7 a. pr. Kr. Jonijoje. Nuo dorėniškojo orderio skiriasi grakštesnėmis proporcijomis ir puošnesnėmis formomis.

Orderis (korintinis) – architektūrinio orderio rūšis; jonėniškojo orderio atmaina, pavadinta pagal senovės Graikijos miesto Korinto vardą.

Piliastras – (it. pilastro, lot. pila – kolona, stulpas), dekoratyvinis arba konstrukcinis architektūros elementas. Vertikalų stačiakampio arba daugiakampio skerspjūvio sienos kyšulį sudaro bazė, liemuo ir kapitelis. Piliastrai stiprina konstrukcijas, skaido plokštumas, rėmina langus, portalus. Jungiamas su antablementu, rečiau su arka (aklinoji arka). 

Puskolonė – kolonos rūšis: per pusę arba trečdalį skersmens į sieną įleista kolona. Stiprina sienos konstrukciją, puošia statinį. 

Sfumato  – (it. sfumato – neryškus, miglotas), tapymo būdas modeliuojant formą švelnia šviesos ir šešėlių kaita. Sukuriama minkšto, neryškaus, tarsi per miglą matomo vaizdo įspūdis.

Skliautas – architektūros konstrukcija: erdvė kreivinė pastato perdanga. Laiko ir perkelia į atramas (pamatus, sienas, kolonas, pilonus, stulpus) vertikalias gniuždymo ir horizontalias skėtimo jėgas.

Skliautas (cilindrinis) – išilgai perpjauto cilindro pavidalo perdanga, kurios skerspjūvis pusapskritimio, elipsės arba parabolės formos.

Skliautas (kryžminis) – sudarytas iš dviejų stačiai susikertančių cilindrinių skliautų, kampuose besiremiančių į atramas.

Tarpsnis – statinio dalis tarp horizontalių padalų (karnizų, traukų), dažniausiai žyminčių perdangas. Būdingas statinių fasadams, bokštams, altoriams, antkapiniams paminklams.

Mokymosi proceso prasmės klausimai.Šaltiniai
Pranešk apie klaidą
Nuoroda į priemonę „Next Generation EU“
Nuoroda į Nacionalinės švietimo agentūros svetainę
Nuoroda į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos svetainę
Nuoroda į „EdTech” svetainę