Sąvokos

Architektūra – (lot. architectura – statybos menas), plastinio meno šaka: statiniai ir jų kompleksai; statinių bei jų kompleksų projektavimas ir statyba.

Arkada – (pranc. arcade) – vienodų, tarpusavyje sujungtų, kolonomis, pilioriais ar stulpais paremtų arkų eilė.

Arkbutanas – (pranc. arc-boutant < arc – lankas+ bouter – paremti) – atraminė arka, konstrukcinis gotikinės architektūros elementas.

Gliptika – (pranc. glyptique – išdrožiu, išraižau)– taikomosios dekorat. Dailės r9šis, pasižyminti juvelyrikos ir skulptūros ypatybėmis.

Kanonas – (gr. kanon – norma, taisyklė) – vaizdavimo pavyzdys, taisyklė arba taisyklių visuma.

Portikas – (lot. porticus)– dengta kolonų galerija – dažn. pastato prieangis arba atskiras statinys.

Reljefas – (pranc. relief – keliu) – skulptūros rūšis: iškilus arba įdubus vaizdas plokščiame fone.

Sklautai – architektūros konstrukcija: erdvinė kreivinė pastato perdanga. Laiko ir perkelia į atramas vertikalias gniuždymo ir horizontalias skėtimo jėgas.

Zikuratas – (asir. Zikkuratu – (kalno) viršūnė) šumerų, asirų, babiloniečių sakralinis pastatas, šventyklų komplekso dalis.